|
S. Krasausko darbų paroda "Nuo eskizo iki grafikos lakšto"
Stasys Krasauskas (1929–1977)
Ši paroda – bandymas parodyti kūrinio gimimą nuo pirmųjų vaizdinių laisvuose eskizuose pieštuku ir flomasteriu iki užbaigto, atspausto grafikos darbo.
Stasio Krasausko novatoriškos kūrybos meninės sistemos ašis – žmogus, žmogaus kūno apnuoginimas. Jo plastikos ištakos – Renesanso meno harmonijos supratimas, klasikinio vokiečių ir prancūzų oforto tradicijos.
Iliustruodamas modernią lietuvių poeziją – Eduardo Mieželaičio „Žmogus“ (1961 m.), Justino Marcinkevičiaus knygas „Kraujas ir pelenai“ (1960 m.) ir „Siena“ (1968 m.), Algimanto Baltakio „Pėsčias paukštis“ (1968 m.) S. Krasauskas siekė įtvirtinti knygos iliustraciją kaip savarankišką kūrinį, papildantį ir praplečiantį literatūrinį tekstą.
Pats dailininkas labiausiai vertino iliustracijas W. Shakespeare’o „Sonetams“ (1967 m.) ir biblinei „Giesmių giesmei“ (1966 m.). Sukūrė savitų poetinių grafinių novelių: „Moters gimimas“ (1971 m.) ir „Amžinai gyvi“ (1976 m.).
Iliustravo daug romanų, satyrų, humoreskų ir feljetonų. Vilniaus bohemos pamėgtoje „Neringoje“ turėjo „savo“ staliuką, o ant servetėlių piešti kolegų menininkų portretai buvo atspausdinti S. Krasausko ir G. Kanovičiaus knygoje „Linksma akim: šaržai ir epigramos“ (1964 m.).
Nuo 2001 m. S. Krasausko kūrybos kolekcija apkeliavo Taliną, Budapeštą, Maskvą, Peterburgą, Varšuvą, Seinus, Punską, Karaliaučių ir Paryžių, Lietuvos miestus bei miestelius: Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Alytų, Druskininkus, Kelmę ir Pakruojį.
Išleistos prisiminimų knygos „Stasys Krasauskas“ (1980 m., sud. J. Grigienė), „Gyvenimo apoteozė“ (1984 m., aut. K. Ambrasas), „Juoda ir balta. Prisiminimai apie Stasį Krasauską“ (2004 m., sud. A. J. Krasauskaitė); knygos apie kūrybą: „Stasys Krasauskas“ (1983 m., sud. G. Vaitkūnas), „Stasys Krasauskas: grafika, dailė“ (1985 m., sud. N. Rozanova), „Stasys Krasauskas“ (1988 m., sud. I. Korsakaitė), „Atspaudai“ (2007 m., sud. A. J. Krasauskaitė).
Aistė Jurga Krasauskaitė
Stasys Krasauskas
1929 m. gegužės 29 d. gimė Kaune (oficialiai įregistruota birželio 1 d.);
1948 m. tapo Pabaltijo plaukimo čempionu;
Iki 1952 m. 35 kartus pagerino Lietuvos rekordus įvairiose plaukimo rungtyse;
1952 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, grafikos specialybę;
1958 m. baigė studijas diplomu su pagyrimu. Išsiskyrė kaip puikus akademinio piešimo meistras;
1961 m. pradėjo dėstyti piešimą Vilniaus dailės institute.
Atliko pagrindinį Liutauro vaidmenį operoje „Gražina“;
1962 m. filmavosi vaidybiniame filme „Žingsniai naktį” (režisierius R. Vabalas).
Buvo apdovanotas bronzos medaliu Tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje už iliustracijas E. Mieželaičio poezijos knygai „Žmogus“;
1976 m. S. Krasauskui suteikta Sovietų Sąjungos valstybinė premija;
1977 m. mirė Vilniuje;
Iki mirties surengta daugiau nei 30 personalinių parodų visame pasaulyje.
|
