Traktorininkas
1961
Peizažas
Medžiai eina
1981
Šuo valkataujantis
1961
Eisim broleliai namo
1961
Transformatoriai
1961
Balandžiai
2004
Tvora
1962
Medkirtys
1965
Žirgai
2006
Galva
1965
Televizoriai
Kelias
1987
Pirtyje
2005
Piliarožės
2000
Gaidžiai
2005
Saulėgrąžos
Aktas
2005
Aktas
1965
Sofa
1959
Žaisliukas
1965
 

Nuotrupos

Pranešimas spaudai

2006-02-07

Jubiliejinėje prof. V. Gečo parodoje – keturių dešimtmečių retrospektyva

Gedimino kalno papėdėje įsikūrusi „Stasio Juškaus galerija“ pristatė vieno iš žymiausių lietuviškos koloristikos mokyklos atstovų prof. Vincento Gečo parodą, skirtą 75-erių metų jubiliejui. Jaukioje galerijos erdvėje bus eksponuojami rinktiniai dailininko darbai, tapyti 1960 – 2005 metais.

„Pristatydami šią parodą norime pagerbti ir pasveikinti ryškų pėdsaką lietuvių dailės istorijoje palikusį talentą. Nors paroda ir pavadinta „Nuotrupos“, joje galima susipažinti su gyva pastarųjų keturių dešimtmečių dailės panorama“, – sakė galerijos direktorius Donatas Juškus. Anot jo, į retrospektyvinę parodą darbai buvo renkami itin kruopščiai. „Džiugu, kad kai kuriais geriausiais menininko darbais parodos laikui maloniai sutiko pasidalinti dailininko šeima“, – teigė D. Juškus.

Savo kūrybinį kelią V. Gečas pradėjo 6-ojo dešimtmečio pabaigoje ir buvo priskiriamas pokario dailės reformatorių kartai. Šios vadinamosios „atšilimo“ kartos menininkai įtvirtino grynai meninio estetinio prado autoritetą. Kritikų teigimu, V. Gečo darbai visuomet pilni ryškių, sodrių, kontrastingų spalvų, kartais švytinčių brangakmenišku sodrumu, o neretai – ir plakatišku šaižumu. Dailininko koloristo ypatumai ypač atsiskleidė daugybėje V. Gečo nutapytų miesto ir gamtos vaizdų bei natiurmortų.

Jubiliejinę dailininko parodą sudaro 35 darbai, tarp jų – peizažai, animalistiniai paveikslai,  natiurmortai, aktai ir abstrakcijos. Pasak D. Juškaus, žvelgiant į juos, galima atsekti, kaip kito dailininko pasaulėžiūra, meninio pasaulio samprata. „Bus galima vienoje vietoje pamatyti ir neorealizmą, kuriam priskiriama ankstyvoji dailininko kūryba, atspindinčių drobių, ir spalvingą nūdienos tapybą“, – sakė D. Juškus.

Į klausimą, kokiai tapybos sričiai gali būti priskirta autoriaus tapyba, prof. Vincentas Gečas atsakė netiesiogiai: „nepasinaudoti XIXa. pab. ir XXa. prad. atradimais dailėje, tokiais kaip impresionizmas, postimpresionizmas, neorealizmas, ekspresionizmas ir kitais būtų nelogiška ir manau, kad kiekvienas dailininkas, kuris sekė ir seka pasaulinius procesus tapyboje savo kūryboje ir per savo suvokimą pasiima tai kas jam atrodo tinkama ir reikalinga“.

Vincentas Gečas gimė 1931 metais Mažeikiuose. Studijavo tuometiniame Vilniaus Dailės Institute, ten 1970 metais apsigynė profesoriaus vardą. 1969 – 1982 metais dirbo dabartinės Vilniaus Dailės akademijos rektoriumi. Parodose dalyvauja nuo 1959 metų, savo darbų pristatymus yra rengęs ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje ir Rusijoje. Menininko drobių yra įsigiję Lietuvos muziejai, mokslo ir meno įstaigos, kolekcionieriai iš Olandijos, JAV, Kanados ir kitų šalių.