|
Romualdo Kuncos darbų paroda "Natiurmortai"
Romualdas Kunca savo estetika įsijungia į tą lietuvių tapybos kryptį, kuri pabrėžia tapybiško mąstymo, spalvos įtaigos ir jos turtingumo vertę, o betarpišką gamtos įspūdį siekia praplėsti apibendrintu ir dekoratyviu tikrovės interpretavimu.
Portretai, natiurmortai, aktai ir peizažai – tai keturios R. Kuncos tapybos šakos. Savita daiktų atranka ir jų traktuote ypač įsimena dailininko natiurmortai. Mėgstama fragmentiška, priartinanti kompozicija. Pergalvotu ir parinktu daiktų išdėstymu dailininkas kuria įdomią vidinę jų sąveiką, uždarą ir kiek vienišą būties monumentalumą, mąslią kasdienybę.
„Natiurmorto žanras palieka tapytojui nemažai laisvės, – sako Romualdas Kunca. – Daiktų „neskaudina“ jų deformacija ar transformacija. Daiktai neįpareigoja, jie tiesiog yra, jie turi tą, A. Šliogerio žodžiais tariant, „savyje – stovėseną“. Jų buvimas yra uždaras ir paslaptingas, vargu, ar tapytojas gali jį išreikšti. Jis dažniau išreiškia savo įspūdį.
Pirmiausia, aš noriu daiktus kuo geriau nutapyti, o kitos prasmės atsiranda ne dėl mano išankstinio nusistatymo, o greičiau dėl pačių daiktų „kaprizų“. Kartais daiktai pradeda paveiksle „šėlti“, kartais nuteikia žaismingai. Bet man įdomesni yra rūstoki, palikti, užmiršti „daiktai savyje“, kurie visgi netampa atliekomis, išlaiko savo konstruktyvumą ir autentišką formą.“
Svarbiausia R. Kuncos priemonė yra spalva, jis naudoja daikto siluetą pabrėžiantį kontūrą, taip pat faktūrą ir toną.
Savo natiurmortus jis skirsto į tikrus – daiktiškus, kuriuose „kalba“ patys daiktai, ir kitus, kur daiktas yra pretekstas, ieškant tapybinių derinių, „grojant“ spalvomis, jų dėmėmis. O tarp jų yra svyruojančių tai į vieną, tai į kitą pusę.
Romualdas Kunca gimė 1935 m. Veliuonoje. 1959 m. jis baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute (tapybą dėstė Antanas Gudaitis). 1965 m. pradėjo dėstyti Čiurlionio meno mokykloje, kurioje dirbo daugiau nei 30 metų. Nuo 1962 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. R. Kuncos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir užsienio šalių muziejai.
|
