Kostas Dereškevičius gimė 1937 m. Antakalnio kaime, Prienų raj. 1960 - 1967 m. menininkas studijavo Vilniaus Dailės institute. 1976 m. pradėjo dirbti Vilniaus Dailės instituto Dailės skyriuje. Dailininkas turi profesoriaus laipsnį nuo 1993 m. Kostas Dereškevičius nuo 1974 m. yra Lietuvos Dailininkų sąjungos narys.

Paveikslai

Kostas Dereškevičius nutapė daugybę gamtos vaizdų, natiurmortų ir portretų. Dailininko originalumas slypi specifiškame ir autentiškame stiliuje. Nesilaikydamas gryno žanro, Kostas Dereškevičius išskiria savo pagrindines temas kaip "merginos", "langas", "kelionės" ar "transporto priemonių dalys".

Jo ankstyvuosiuose darbuose paveikslo motyvas matomas iš tolo. Dėl šios priežasties figūra sudaro tik mažą paveikslo dalį. Žmogaus siluetas, jo būdas, gestai - viskas, kas padeda atpažinti draugą, Kosto Dereškevičiaus kūrybinėje veikloje vaidina reikšmingą vaidmenį. Tapyba šiuose darbuose intensyvi ir ekspresyvi.

Apie 1975 m. K. Dereškevičiaus paveiksluose atsirado "merginos", "moters" žanrai. Šiuo periodu menininko tapyboje pabrėžiamas lygumas, ramumas, lygios spalvų dėmės, kompozicinės schemos paprastumas. Visa K. Dereškevičiaus kūryba kupina neįprasto fotografiškumo. Dailininkas dėmesį sutelkia ties vaizduojamų žmonių veidais, norėdamas pabrėžti jų individualumą. Žiūrint į jo paveikslus galima jausti "žavingos akimirkos" įtaką. Dailininkas yra atviras naujovėms ir atkreipia dėmesį į stiliaus vienadienius ženklus. Stiliaus savybės padeda jam atskleisti vaizduojamuosius, kartais iš jų pasišaipant.

K. Dereškevičiaus paveiksluose visos moterys yra dviejų tipų. Jos itin kūniškos, dinamiškos ir nepaprastai atsipalaidavę. Dailininkas išskiria specifinį "moterų" temos žanrą - "moterys su atributais". Moterys stipriai susietos su įvairiais daiktais, drabužiais. Dar daugiau, sunku atpažinti K. Dereškevičiaus moterį be atributų.

Dailininkas ypatingą dėmesį rodo moters kūnui. Jis drąsiai išskaido moters kūną į dalis. Kartais menininkas rodo fragmentines ir tradiciškai ne pačias svarbiausias moters kūno dalis. Dailininkui moters sielos veidrodis yra jos kojos ar jų fragmentas ir krūtis.

Be kūniškų personažų, Kostas Dereškevičius tapo efemerinius žmogaus atvaizdus. Jo personažų figūros primena šešėlius, kurie išnyra iš dulkėto autobuso. Šie paveikslai vaiduokliški, netikri su silpnais šešėliais.

K. Dereškevičius, būdamas ypatingai savitas ir originalus menininkas, mato gamtą kaip elektros ar telegrafo stulpus, kelio ženklus. Jo gamtovaizdis paprastai primena techninius civilizacijos atributus, kas išskiria nuo kitų Lietuvos dailininkų tapomų paveikslų.

K. Dereškevičius į Lietuvos meną įnešė blokinių namų elementų. Jį domina ne amžini objektai, tačiau ironiškas kasdieninis gyvenimas su banalių veidų ir rutinos grimasomis.

Akivaizdu, kad K. Dereškevičius ieško lakoniškų ir pačių paprasčiausių tapymo objektų. Jo vaizduotėje šie paveikslai virsta abstrakcijomis. K. Dereškevičiaus kūrybiniai darbai paremti šiurkštumu ir iškelta tekstūra. Menininkas tęsia kompozicinį žaidimą stebėdamas geometrines ir organines formas.

Parodos

Kostas Dereškevičius surengė 8 personalines parodas. Nuo 1966 m. dailininkas dalyvavo įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje - Rusijoje (Maskva), Švedijoje (Geteborgas, Stokholmas), Prancūzijoje, D. Britanijoje (Mančesteris), Latvijoje (Ryga), Norvegijoje (Bergenas) ir kitur.

Kolekcijos

K. Dereškevičiaus darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio valstybių muziejai bei privatūs kolekcininkai.