Linas Leonas Katinas gimė 1941 m. Radviliškyje. 1958 – 1964 m. studijavo Valstybiniame dailės institute, architektūros fakultete. Gyvena ir dirba Vilniuje.

Paveikslai

Plačiai paplitusi nuomonė, kad L. L. Katinas yra vienas nuosekliausių abstrakčiųjų dailininkų Lietuvos mene. Jis apdovanotas gabumais meno erdvėse skraidyti aukštai, greitai, užtikrintai ir tvirtai. Sudėtinga jo darbus patalpinti į normatyvinius stilistinius rėmus, išskirstyti jo raidos laikotarpius, rasti tinkamus apibūdinimus jo meninėms idėjoms ir formoms.

Kalbant perkeltine prasme, pats menininkas yra vienu metu kryptis, stilius ir meninis demonstravimas. Dėl savybių įvairovės jo kūrybinis darbas seniai išsiveržė iš tradicinių skonio ir meno suvokimo rėmų. Klasikinė tradicija neneigiama, priimama meninių vertybių visuma, tačiau tuo pat metu ryškiai oponuojama viskam, kas turi kanono, normos, taisyklės atspalvį.

Kalbant apie pradžią, 7-tojo dešimtmečio antrąją pusę, neabejotinai aišku, kad L. L. Katinas gavo įkvėpimą iš liaudies meno, tačiau kitaip nei jo kolegos, ne iš senovinių liaudies skulptūrų, o iš audinių. Jo paveikslai iškyla lyg iš spalvingų tradicinių lietuviškų audinių raštų, iš jų spalvų tekstūros, sudėliotos iš ramių ir lygių horizontalių kaspinų.

Kiek vėliau, 8-tame ir 9-tame dešimtmečiais, jis tapė popkultūros, abstrakcijų, simbolių motyvais, taip pat lakoniškais paveikslais, paplitusiais Rytų estetikoje.

L. L. Katinas noriai naudoja glazūravimo techniką su nuvarvėjusiais dažais, jis užtepa ką nors ant paviršiaus ar paprasčiausiai įspraudžia į drobę. Jis bando transformuoti lėkštės, ovalo ir kūno formas. Tikrovės ribos neryškios, formos paklūsta laisvai improvizacijai, pasikeisdamos taip, jog tampa panašios į kitų objektų formas. Akivaizdu, kad menininkas yra linkęs stebėti ir vaizduoti viską kaip procesą, nepertraukiamų pokyčių srautą. Drobės kupinos nutrūkstančių linijų, išskaidytų formų, įvairių rūšių ženklų (taškų, kablelių ir t.t.) ir varvančių dažų tekstūrų.

L. L. Katino abstrakcijose beveik be išimties yra gamtos įspūdžių, kasdienių daiktų inkrustacijų ir ženklų, kurie patraukia jo dėmesį bei mintis net tarp pačių banaliausių gyvenime dalykų. Jo drobės spinduliuoja naujo patyrimo nuotaika, akimirksniu užfiksuota detale. Tai geliantis spalvų ritmas, aštrus smūgis, staigus linijos, išnyrančios iš tų pačių supančių linijų ir faktūros, judesys, sukeltas gyvos reakcijos ir kontakto su aplinka.

Neskaitant gamtos elementų, L. L. Katino darbams būdingas dar vienas bruožas - tai, kaip jis interpretuoja kultūrinius ir subkultūrinius tekstus. Laikraščio iškarpa, puslapis iš pratimų sąsiuvinio, kuriame rašė jo tėvas, ar iš Paryžiaus parsivežtas autobuso bilietas, Modigliani antkapio nuotraukos suteikia jo paveikslams kultūrinę, humanistinę, istorinę ir meninę reikšmę, pajungia į universalesnę kultūrinio laiko ir erdvės grandinę.

L. L. Katinas nesirūpina konformistiniais požiūriais, skoniais, meno specifiškumu ar konkrečiomis jo šakomis, ir tiesiog keliauja po meno pasaulį, raudamas jo socialinius kultivuojamus augalus, kurie buvo ar yra vis nežinomi. Menininkas kuria tai, ką jaučia, kaip mąsto, ką įsivaizduoja. Lietuvos jaunieji menininkai priima jį kaip savą ir mini jį kaip savo mokytoją ir įkvėpėją.

Parodos

Linas Leonas Katinas rengia personalines parodas ir dalyvauja įvairiose grupinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje - Estijoje (Talinas), JAV (Šarlotesvilis), Švedijoje (Geteborgas), Prancūzijoje (Paryžius) ir kitur.

Kolekcijos

Lino Leono Katino darbų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas), Šiuolaikinio meno centras (Vilnius), Tretjakovo galerija (Maskva, Rusija), privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.